| Lietuviškos el. parduotuvės dažniausiai prekiauja rūbais ir buitine technika |
| E-verslas |
| Trečiadienis, 24 Liepa 2013 11:19 |
|
Lietuvos el. prekybos asociacijos duomenimis, 2007 m. el. parduotuvių Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 40. Iki 2011 m. šis skaičius kasmet išaugdavo beveik dvigubai: 2008 m. siekė apie 90, 2009 m. – 130, 2010 m. – 270.
„Šiemet atlikę analizę lietuviškame internete radome daugiau nei 400 minimalius kriterijus atitinkančių el. parduotuvių. Įdomu tai, kad šis skaičius beveik nebeauga jau keletą metų. Konkurencija dalį parduotuvių privertė nutraukti veiklą, rinka tapo brandesnė, į ją įžengti reikia didesnių žinių ir investicijų nei prieš 3-4 metus“, - sako Simona Bagdonaitė, mokėjimo internetu būdo „Sving“ rinkodaros vadovė Lietuvoje.
Duomenys apie el. parduotuves surinkti 2013 m. liepos mėn. Į statistiką įtrauktos interneto svetainės, kurios ne tik pateikia siūlomų prekių aprašymus, bet ir užtikrina galimybę atsiskaityti už jas tiesiai iš tinklalapio (per integruotas el. bankininkystės nuorodas, išsimokėtinai ar pan.).
Anot S. Bagdonaitės, tikslesnį Lietuvos el. prekybos rinkos paveikslą matyti sudėtinga, nes el. parduotuvės neprivalo būti registruojamos, šiai veiklai nebūtini leidimai. Pakanka įsteigti įmonę ar įsigyti individualios veiklos pažymėjimą ir sukurti interneto svetainę. Visas tokias komercines iniciatyvas gan sunku užfiksuoti.
Atliktos analizės metu mažiausia el. parduotuvių rasta kelionių, knygų, renginių bilietų kategorijose. Taip pat nedaug universalių, įvairias prekes siūlančių prekybos taškų – tokios el. parduotuvės sudaro mažiau nei 2 proc. visos el. prekybos rinkos. Nepaisant to, būtent minėtos kategorijos yra populiariausios tarp perkančiųjų internetu.
„Knygų, renginių bilietų prekyba internetu išpopuliarėjo jau santykinai seniai, šiose kategorijose rinka brandesnė, yra aiškūs lyderiai. Tuo metu pagal parduotuvių skaičių gausiausios kategorijos, pavyzdžiui, drabužių, vis dar gyvena „paauglystės“ stadijoje. Tą galima pamatyti ir lankantis pačiose svetainėse: pasirinkimas jose mažesnis, prekių aprašymai neretai skurdesni, pristatymo terminai keletą kartų ilgesni ir pan. Tai lemia ir didelį pačių el. parduotuvių skaičių“, - mano S. Bagdonaitė. Ji prognozuoja, kad rinka visose kategorijose ilguoju laikotarpiu „apsivalys“.
„Sving“ – šiemet Lietuvoje pristatytas mokėjimo internetu būdas, suteikiantis galimybę už prekę sumokėti vėliau. Šiuo metu ji siūlomas 9-iose lietuviškose el. parduotuvėse. Perkant su „Sving“ už prekę galima sumokėti per 2 savaites be jokių papildomų mokesčių. |
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 400 el. parduotuvių, beveik penktadalis jų skirtos drabužiams ir avalynei, apytikriai 15 proc. prekiauja buitine technika ir elektronika, rodo mokėjimo internetu būdo „Sving“ surinkti duomenys. Šias dvi populiariausias kategorijas vejasi sveikatos ir grožio (~10 proc.) bei mamoms ir mažyliams (~7 proc.) skirtos prekės. Nuo 2007 m. bendras el. parduotuvių skaičius Lietuvoje išaugo apie 10 kartų, bet jau keletą metų augimas yra sustojęs.| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
