|
 Gigantas „Apple“ supyko. Ant kito giganto. Jeigu kompanijos simbolis būtų tikras obuolys (kad ir prakąstas), ko gero jis, pykčio vedinas, iš žalio pavirstu raudonu. Arba atvirkščiai. „Apple“ supyko ant JAV žiniasklaidos milžino – „The New York Times“. Supyko už atskleistas paslaptis, kurios turėjo ramiai gulėti kompanijos vadovų stalčiuose ar kompiuteriuose. Na ir dar kažkur toli toli, Azijoje.
Laikraščio žurnalistai išsiaiškino, jog pagrindinis „Apple“ produkcijos gamintojas, Taivano bendrovė „Foxconn“, savo gamyklos darbuotojus Kinijoje paverčia tikrų tikriausiais vergais. Tai, ką stereotipinis - tingus ir aptukęs amerikietis įsivaizduoja tik didžiausiuose košmaruose ar siaubo filmuose, žmonės, kurie gamina tų pačių išpuikusių amerikiečių taip mylimus „iPhone‘us“, „iPad‘us“ ir t.t., tai patiria kasdien.
Nežmoniškos darbo sąlygos, menkavertis užmokestis, jokių darbuotojo teisių, pernelyg ilgos alinančio darbo valandos – tai tik dalis to, ką patiria kinai, norėdami išgyventi. Absurdiška, jog asmuo įsidarbindamas į „Foxconn“, turi pasižadėti, jog nesižudys savo darbo vietoje. Tokių nelaimėlių buvo (o gal vis dar yra?) tiek daug, jog gamyklos ant langų turėjo suvirinti grotas. Būtent šokdami per langą XXI amžiaus vergovės neatlaikantys kinų darbininkai pasirinkdavo savo kančių pabaigą.
Skandalingi ir kraupūs faktai buvo paviešinti visam pasauliui ir privertė susimąstyti - ar iš tiesų „Apple“ yra tokia nepriekaištinga firma, kaip stengiamasi parodyti. Daugelis susimąstė, ar iš tiesų gaminys su prakąsto obuolio logotipu yra vertas žmogaus gyvybės. Net jei ta kaina mokama kažkur toli toli.
Žinoma, „Apple“ tas nepatiko ir net labai. Todėl kompanijos vadovai nusprendė pamokyti įkąsti obuoliui (ir taip jau prakąstam) bandančius žurnalistus. Pristatinėdami naujausią savo produktą - sistemą „OS X Mountain Lion“, „Apple“ vadovai rengė ne įprastinę spaudos konferenciją, o kvietėsi žurnalistus po vieną ir asmeniškai pristatinėjo naujausią savo darbo vaisių. Tiesa, kaip jau galima suprasti, „The New York Times“ atstovai pakviesti nebuvo.
Ką gi tai sako? Ogi tai, jog „Apple“ žengia pirmuosius žingsnius konflikto link. Konflikto, kuriame nudegs nebent pats obuolys. Žinoma, kompanijos vadovai turi kam papasakoti apie savo naujausius gaminius. Žinoma, už 100 mlrd. JAV dolerių galima nusipirkti ne vieną žiniasklaidos kompaniją, tačiau patys vadovai turėtų savęs paklausti - ar iš tiesų verta pyktis su žiniasklaidos gigantais, kurie jau dabar skaičiuoja 161-uosius savo gyvavimo metus?
Kad žiniasklaida - ginklas rimtas - tuo neabejoja niekas. Ji sugeba nuversti galingiausius pasaulio valdžios atstovus, ji sugeba suformuoti masių nuomonę, ji sugeba būti „sarginiu šunimi“, kurio bijo kiekvienas, turintis ką slėpti. Ir štai, pasirodo - „Apple“ iš tiesų turi ką slėpti.
Įvaizdis yra dalykas rimtas. Tą supranta ir pastarosios kompanijos vadovai. Tai jiems įskiepijo anapilin praeitais metais iškeliavusi kompanijos siela Steve‘as Jobs‘as. Įvaizdžiu paremta didžioji (jeigu ne pagrindinė) dalis „Apple“ strategijos. Jie paneigė kadaise televizorių ekranuose skambėjusią frazę, jog „įvaizdis – dar ne viskas“.
Bet leidinys, kurio kasdienis tiražas siekia daugiau nei 1.1 mln. laikraščių, o internetinis tinklalapis per mėnesį vidutiniškai sulaukia ~30 mln. unikalių lankytojų, ko gero supranta savo galią ir tikrai moka ja pasinaudoti. Žinoma, šio Niujorko giganto puslapiuose atsiras ir „Apple“ produkcijos apžvalgos bei vertinimai. Galbūt tik truputėlį vėliau. Bet niekas nėra garantuotas, jog nuo šiol apžvalgininkai specialiai neieškos produktų minusų ir į paviršių nekels vien tik jų.
Tiesa, žurnalistai irgi turi savo etikos standartus. Tai taipogi yra labai svarbu, tačiau jeigu obuolio gamintojams yra ką slėpti, žurnalistams belieka išsiaiškinti dar daugiau paslapčių. Taip savo reitingus bei vertę pakels, o ir „Apple“ suduos dar vieną smūgį. Reikia tikėtis, jog žiniasklaidos atstovai nepiktnaudžiaus savo padėtimi ir darys savo darbą taip, kaip privalo jį atlikti.
Galbūt nuodėmių „Apple“ daugiau ir nebeturi. O gal jų yra devynios galybės. To mes nežinome ir neaišku, ar sužinosime. Šiuo metu aišku tik viena – stojama į kovą su priešininku, kurio ginklai kur kas skaudesni. O geriausias gynybos skydas galėtų būti minusų naikinimas. Juk kompanijos vadovai svarsto ką veikti su 100 mlrd. JAV dolerių. Išnaudokite juos taip, kad žmonės, kurių likimai laužomi kažkur toli rytuose, galėtų lengviau atsikvėpti ir pasijusti žmonėmis, o ne vergais. Juk įvaizdis yra viskas. Teisingai, obuoliuk?
Šaltinis: 
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
