Suomijos bendrovė „Nokia“ atrodo dar nesiruošia taip greitai atsisakyti „MeeGo“ operacinės sistemos kaip buvo manyta iki šiol. Neseniai IT naujienų portalas Netbooknews.com, remdamasis „patikimais industrijos šaltiniais“, pranešė, kad bendrovė šiuo metu ruošia du vidutinės klasės išmaniuosius telefonus veikiančius šios platformos pagrindu.

Naujieji daugiafunkciniai įrenginiai bus pirmiausia skirti besivystančių šalių rinkoms, o bendroje produktų pasiūloje turėtų užimti tarpinę grandį tarp aukštos klasės „Lumia“ išmaniųjų telefonų su „Windows Phone“ operacine sistema ir žemiausios klasės „Asha“ telefonų su S40 programine įranga. Deja, bet kol kas nėra žinoma jokios papildomos informacijos apie būsimus prietaisus, o „Nokia“ susilaiko nuo bet kokių komentarų.

Belaukiant oficialaus šios informacijos patvirtinimo ar paneigimo, siūlome pasvarstyti kodėl gi „Nokia“ vis dėlto būtų naudinga nepalikti „MeeGo“ likimo valiai.

Pasmerktas atvirasis kodas

Pradėkime nuo to, kad šiuo metu rinkoje tėra vienas išmanusis telefonas, kuriame sukasi „MeeGo“ platforma – tai „Nokia N9“. Praeitų metų vasaros pradžioje pristatytas prietaisas netruko pelnyti „pirmojo ir paskutiniojo“ titulo, ypač po žiniasklaidoje pasirodžiusių paties „Nokia“ generalinio direktoriaus Stephano Elopo abejonių „MeeGo“ operacinės sistemos ateitimi. Nepaisant internete vyraujančių vartotojų simpatijų, atrodo šio produkto pardavimai nepateisino lūkesčių, mat bendrovė žiniasklaidai taip ir neatskleidė konkrečių prekybos skaičių. Beje ir „Lumia“ įrenginių pardavimų apimtis rinkos analitikams bei apžvalgininkams teko skaičiuoti patiems – „Nokia“ nusprendė neviešinti ir šio produkto „sėkmės“.

Paskutinės vartotojų pamėgusių „MeeGo“ viltys atrodo buvo pražudytos tuomet, kai bendrovė „Intel“ – viena didžiausių šios platformos rėmėjų – paskelbė nutraukianti jos palaikymą, o visą dėmesį sutelksianti į naują atvirojo kodo operacinę sistemą „Tizen“. Prie pastarosios plėtojimo prisidėjo net toks žaidėjas kaip „Samsung“, kuris nuosavą „Bada“ platformą tiesiog apjungė su „Tizen“. Tuo tarpu „MeeGo“ programuotojų bendruomenė ėmė diskutuoti apie galimybes nuosekliai pereiti prie HMTL5 programėlių kūrimo, o kartu ir naujo atvirojo kodo projekto.

Nuo pat praeitų metų pradžioje prasidėjusios partnerystės su „Microsoft“, Suomijos bendrovė ne tik atsisakė atvirojo kodo programinės įrangos, bet ir savo veiklą išskaidė dvejomis kryptimis. Įmonė šiuo metu siekia ne tik atgauti prarastas pozicijas brangių išmaniųjų telefonų rinkoje, bet ir išlaikyti bei stiprinti savo įtaką įprastų telefonų versle. Nenuostabu, mat pastarųjų 2011 metais (lyginant su 2010-ųjų laikotarpiu) buvo parduota tik 3% mažiau, kai tuo tarpu išmaniųjų pardavimai smuktelėjo 25%. Kitaip tariant vidutinės ir žemos klasės išmaniųjų bei įprastų (angl. feature) telefonų pardavimai yra vienas pagrindinių bendrovės pajamų šaltinių.

Ką gi rinktis?

Norint sėkmingai konkuruoti šių įrenginių versle, vartotojus sužavėti būtina ne tik mažomis kainomis, puikia prietaisų kokybe, daugiau ar mažiau pakenčiama jų išvaizda, bet  ir patrauklia operacine sistema bei programinės įrangos pasiūla. Tuo pasižymi „Windows Phone“ platforma, tačiau ji beviltiškai netinkama „low-end“ telefonams.

Visu pirma ji mokama, o visų antra pasižymi aukštais techniniais reikalavimais. Jei bendradarbiavimas su „Microsoft“ dar garantuoja nuolaidas licencijoms, tai štai su pigiuose telefonuose diegiama mažos spartos aparatinė įranga iškyla yra kur kas daugiau problemų, kurias apeiti neapribojus pačios OS funkcionalumo praktiškai neįmanoma. Tai puikiai iliustruoja neseniai pristatytas „Tango“ atnaujinimas, kurio esmė yra pritaikyti platformą prastesnę aparatinę įrangą turintiems prietaisams. Kitaip tariant „Windows Phone“ techninio suderinamumo atžvilgiu nėra tokia lanksti kaip „Android“ ar „MeeGo“. Pastaroji „Nokia N9“ telefone, kuriame skaičiavimus atlieka senutėlis „Texas Instrumnets OMAP 3630“ lustas, sukasi tiesiog puikiai.

Žemos klasės išmaniesiems telefonams atrodo kuo puikiausiai tiktų į pensiją vis dar neišeinanti „Symbian^3” operacinė sistema su paskutiniuoju savo atnaujinimu „Nokia Belle“. Tačiau ši platforma yra diegiama vidutinės klasės modeliuose, taigi konkrečią savo paskirtį kaip ir turi. Beje, „Nokia“ jau kuris laikas nėra „Symbian“ savininkė,  mat dar 2009 metais pardavė padalinį atsakingą už šios platformos vystymą konsultacinei bendrovei „Accenture“. Be to praeitų metų balandį, taupymo sumetimais mažindama darbuotojų skaičių, „Nokia“ šiai įmonei perdavė 3000 savo darbuotojų, mainais už „Symbian“ ekosistemos palaikymą ir paslaugų teikimą. Neturėdama galimybės tiesiogiai valdyti platformos vystymo, „Nokia“ gali susidurti su nemažai keblumų kuriant naujus modelius besivystančių šalių rinkoms.

S40 prieš Android

O naujų įrenginių reikės nemažai, mat įmonė išsikėlė sau misiją – internetą padaryti prieinamu bent milijardui žmonių, kurie negali mokėti už brangius išmaniuosius telefonus. Kalbant ne viešųjų ryšių frazėmis, tai yra ankščiau minėta „Nokia“ veiklos kryptis, kuria siekiama stiprinti pozicijas žemos klasės išmaniųjų telefonų segmente. Šiam tikslui pasiekti jau kuris laikas yra vykdomas „Next Billion Group“ projektas, už kurį atsakinga mobiliųjų telefonų padalinio vadovė Mary McDowell. Jos teigimu, „Nokia“ įgyvendindama šį projektą ketina ne tik žaisti produktų kainodara (pristatyti nebangių modelių kainuojančių nuo 60 iki 120 eurų), bet ir didinti jų funkcionalumą. Šis sprendimas priimtas nebe reikalo, mat rinkoje yra nemažai pigių „Android“ išmaniųjų, savo galimybėmis praktiškai nenusileidžiančių prabangiesiems.

Kyla pagrįstas klausimas: ar „Java“ programavimo kalbos pagrindu veikianti „Series 40” platforma, besisukanti pačiuose pigiausiuose „Nokia“ telefonuose, gali prilygti „Android“ operacinei sistemai? Palikime jį atvirą programuotojų diskusijoms, tačiau užbėgdamas pastarosioms už akių išdrįsiu teigti, kad šių OS lyginti tarpusavyje praktiškai neįmanoma, o jei įmanoma tai tik aiškiai apibrėžtu aspektu. Nors S40 ir yra labiausiai pasaulyje paplitusi platforma, nors ir aplink ją besispiečia nemaža programuotojų bendruomenė, akivaizdu, kad „Android“ technologiškai yra pranašesnis produktas. Jei „Nokia“ vystydama savo veiklą ilgainiui nori nuo įprastų telefonų gamybos pereiti prie žemos klasės išmaniųjų telefonų verslo, jei tiesiog yra būtina pažangesnė nei „Series 40“ platforma. Kaip tik tokia ir yra „MeeGo“. Be to visiškai atvira ir nemokama.

Nepaisant visų faktų bei jų interpretacijų, sunku prognozuoti kokį žingsnį toliau žengs programinės įrangos sprendimuose beklaidžiojanti „Nokia“. Išankstinių išvadų nekelsime ir mes, juolab, kad ir rimtesnio pagrindo joms nėra – grįsti prognozes vienintelio portalo gauta „patikima“ informacija būtų kiek naivoka. Tačiau nemažai čia aptartų faktų rodo, kad Suomijos bendrovės sprendimas „MeeGo“ adaptuoti patiems pigiausiems savo įrenginiams būtų visai logiškas. Maža to, suteikiantis konkurencinį pranašumą tame rinkos segmente, kuriame jo su „Windwos Phone“ platforma bent jau kol kas pasiekti neįmanoma.

Šaltinis: