Helio balionai naudojami įvairiems daiktams pakelti, tačiau jie gali pasitarnauti ir norint į Žemę sugrąžinti atgyvenusius palydovus, teigia inžinieriai.

Nebenaudojami palydovai kelia grėsmę kitiems aplink Žemę skriejantiems kosminiams prietaisams. 2009 metais vienas jų pasimaišė dar veikiančio palydovo kelyje. Per susidūrimą sunaikinti abu palydovai, o kosmose pasklido tūkstančiai naujų šiukšlių dalių, rašo NewScientist.com.

JAV Karinių oro pajėgų Tyrimų laboratorija kuria paukščių pavidalo skraidančius robotus, skirtus specialioms žvalgybos operacijoms.

Prieš pusę amžiaus atsiradę žvalgybiniai palydovai nepaprastai išplėtė kariškių galimybes operatyviai gauti juos dominančią informaciją, tačiau karinės žvalgybos poreikiai vis didėja. Nors techninės kosminės žvalgybos priemonės neatpažįstamai pasikeitė, vis dėlto palydovų surenkami duomenys praverčia ne visose situacijose – kartais būtina nepastebimai stebėti objektą ne iš Žemės orbitos, o iš paukščio skrydžio ar vos keliolikos metrų atstumo.

Vienas rimčiausių šiandienos miestų planavimo iššūkių yra transporto judėjimo paspartinimas. Tradicinis visuomeninis transportas taip pat turi visiems automobiliams būdingų apribojimų – kuo jų daugiau, tuo didesni eismo kamščiai. Tačiau Kinijos projektuotojai siūlo išeitį – autobusus, po kuriais gali pravažiuoti lengvosios mašinos.

Japonijos Priešakinių telekomunikacijų tyrimų instituto ir Osakos universiteto atstovai visuomenei pristatė robotą, gebantį imituoti vaizdo telefonu skambinančio pašnekovo balsą ir judesius, pranešė „Physorg.com“.

Šveicarijos policija bando naujos kartos kameras, kurios gali užfiksuoti iki dešimties įvairiausių eismo pažeidimų, praneša vietos žiniasklaida.

Viena tokia kamera rugpjūčio pabaigoje bus sumontuota vakarų Šveicarijoje esančiame Ženevos mieste. Iš pradžių ji fiksuos greitį viršijančius ir per raudoną šviesą važiuojančius eismo dalyvius.

Rusijos Vidaus reikalų ministerija pradėjo paskutinį naujo portatyvinio radiolokatoriaus „Dannik-5“, galinčio aptikti žmones už pastatų sienų ir kitų nepermatomų objektų, bandymų etapą, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Teigiama, kad užbaigus bandymus bus pradėta šių prietaisų gamyba, ir jais bus aprūpinti šalies Vidaus reikalų ministerijos padaliniai. Šie prietaisai pravers ir vykdant žmonių gelbėjimo darbus stichinių nelaimių ir katastrofų vietose, teigiama pranešime.

Bendrovė „Intel“ pagamino pirmąją pasaulyje optinę jungtį, sukurtą silicio mikroschemos pagrindu. Ši jungtis užtikrina duomenų perdavimą 50 Gb/s sparta, teigiama „Intel“ pranešime.

Pasak bendrovės atstovų, ši technologija – „Intel“ proveržis siekiant pakeisti laidus optinėmis jungtimis ir duomenų perdavimui naudoti ne elektronus, o fotonus. Silicio lustų pagrindu sukurtos optinės jungtys leidžia perduoti signalą didesniu atstumu, nei variniai kabeliai.

Ateitis priklauso nuo to, kas įvyko iki šiol ir kas vyksta šiuo metu. Ši taisyklė galioja ir internetui – tai, kokį jį matysime po kelerių ar keliolikos metų, priklauso nuo šiuo metu vystomų technologijų bei žmonių galvose besisukančių idėjų.

Ką galvoja koks nors savo talento dar neatskleidęs genijus ir koks tinklalapis ateityje taps itin populiariu tikrai neatsakysiu – kol kas neišvysčiau gebėjimo skaityti kitų žmonių mintis.

NASA mokslininkai dar vienu žingsneliu pasistūmėjo marsaeigio „Curiosity“ projektavimo ir surinkimo darbuose – dabartinis prototipas jau gali savarankiškai judėti.

Tuo mokslininkai įsitikino „Curiosity“ judėjimą išbandę specialioje laboratorijoje – nors marsaeigis nuvažiavo tik kelias dešimtis centimetrų, tačiau sprendžiant iš audringos mokslininkų reakcijos tai irgi yra gana didelis pasiekimas.