Verslas nepakankamai investuoja į IT saugumą
Įvairenybės
Ketvirtadienis, 17 Spalis 2013 17:31

60 proc. specialistų, priimančių sprendimus informacinių technologijų srityje, mano, kad jų bendrovės skiria nepakankamai lėšų ir laiko IT saugumo politikai vystyti. Dėl to mažiau nei pusė bendrovių yra tikros dėl gero kibernetinių grėsmių prevencijos procesų organizavimo ir sistemingumo. Tokias išvadas priėjo ekspertai remdamiesi 2013 m. tarp verslo atstovų visame pasaulyje atlikto tyrimo Global Corporate IT Security Risks 2013 rezultatais. Tyrimą atliko nepriklausoma agentūra „B2B“ kartu su „Kaspersky Lab“.

Sunkiausia situacija yra švietimo srityje – tik 28 proc. organizacijų yra tikros, kad jų investicijų į IT apsaugą visiškai pakanka. Dar didesnį susirūpinimą kelia faktas, kad tik 34 proc. valstybinių ir gynybos pramonės įmonių visame pasaulyje teigia turinčios pakankamai lėšų ir laiko IT politikai plėtoti. Du trečdaliai įmonių nuolat rizikuoja prarasti konfidencialią nacionalinės svarbos informaciją.

Tuo pat metu vien IT saugumo politikos taikymas mobiliesiems įrenginiams gali žymiai sumažinti rizikas, korparatyviniame tinkle keliamas išmaniųjų telefonų ir planšečių. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė įmonių nepraktikuoja tokių apsaugos nuo kibernetinių grėsmių būdų. Tačiau netgi įmonėse, kurios laikosi mobiliesiųjų įrenginių saugumo politikos, lieka nepakankami resursai: pusė įmonių pažymėjo skirtų lėšų trūkumą, o 16 proc. pasiguodė, kad negauna papildomų resursų apsaugos sistemos plėtrai.

Remiantis tyrimo rezultatais, per pastaruosius 12 mėn. 91 proc. įmonių buvo susidūrusios mažiausiai su vienu išoriniu kibernetinio saugumo incidentu, o 85 proc. įmonių nukentėjo nuo vidinių nelaimingų atsitikimų. Tokie incidentai gali baigtis realiais finansiniais nuostoliais ir sugadinta reputacijai. Taip praradimai gali smarkiai viršyti IT saugumo sistemos, kuri padėtų sustabdyti duomenų praradimą, paslaugų sustabdymą ir kitus neplanuotus nuostolius, išlaidas.

Rimtas kibernetinio saugumo incidentas didelei bendrovei kainuoja apie 1 651 835 litus, vidutinio ir smulkaus verslo bendrovės, susidūrusios su IT saugumo problemomis, gali prarasti iki 127 260 litų. Sėkminga tikslinė bendrovės ataka gali iš viso sukelti finansinį nuotolį iki 6 108 480 litų.

Deja, daugelis įmonių iki galo nesuvokia IT rizikų problemos. Kaip paaiškėjo tyrimo metu, ketvirtadalis bendrovių iki šiol mano, kad kibernetinio saugumo incidentai – tai „kažkas, kas atsitinka kitiems“. Tačiau šios idėjos šalininkių skaičius sumažėjo lyginant su praėjusiais metais. Kita problema yra ta, kad 28 proc. įmonių klaidingai mano, jog išlaidos informaciniam saugumui užtikrinti ženkliai viršija potencialias rizikas ir praradimus.

 

Komentarai 

 
0 #2 meistras 2013-10-21 19:25
taip taip, saugumas yra svarbu ir retas atkreipia demesi i tai, ypac gaila, kad i tai neatidziai ziuri imoniu vadovai. galima tik skaityti ir skaityti apie neatidzius verslininkus praradusiu daug klientu vien del to, kadju programine iranga buvo netinkamai apsaugota
Cituoti
 
 
0 #1 gobutis 2013-10-21 19:23
gali buti.. gana daug nuostoliu patiriama, bet as pastebejau, kad labiau suauge IT verslininkai atsakingiau ziuri i sauguma, internete vis daugiau zmoniu saugo savo privatuma ir tai mano manymu yra labai saunu :)
Cituoti
 

Komentuoti

Saugos kodas
Atnaujinti




Susijusios naujienos:

  • Lietuvos išmaniems mokytojams – pasaulinis įvertinimas (2015-05-13)

    Dvi Lietuvos mokytojos su kitais 300 mokytojų iš viso pasaulio buvo pakviestos dalyvauti kasmetiniame „Microsoft“ mokytojų novatorių forume, kuris šiais metais vyko „Microsoft“ centrinėje būstinėje Redmonde (JAV).

    Pasauliniame tris dienas trukusiame forume susirinkę mokytojai, studentai ir švietimo specialistai iš viso pasaulio susipažino su kolegų darbais ir patys vertino vieni kitų pasiekimus rengiant jaunimą gyvenimui 21 amžiuje. Susirinkę 300 novatoriškiausių pasaulio pedagogų pasinaudojo unikalia galimybe kartu kurti ir čia pat su visais pasidalinti savo patirtimi kaip mokymo procese integruoti technologiją ir pedagogiką.

  • Kas atsakingas už vartotojų poreikius – gamintojas ar pats vartotojas? (2014-11-18)

    Prieš gerą dešimtmetį rinkodaros specialistams į rankas pateko aukso puodas – pirmuosius socialinius tinklus užplūdo asmenine informacija trokštantys pasidalyti žmonės. Nemokamas informacijos srautas be didelio vargo leido susirinkti naudingą informaciją apie žmonių veiklą, pomėgius ir įpročius, bet kartu su juo atkeliavo ir socialinių tinklų varytotojų išsakoma patirtis apie įvairius prekių ženklus. Persipynus vartotojo ir gamintojo siunčiamai bei gaunamai informacijai, kyla klausimas – kas šiandien atsakingas už paklausos sukūrimą ir tai, kad ji šiandien yra būtent tokia?

     

    „Informacijos perteklius – mūsų evoliucijos dalis, todėl nereikia gręžiotis atgal. Vienintelė šiuo metu aktuali problema – visą gaunamą informaciją efektyviai filtruoti ir atsirinkti tik tai, kas aktualu ir naudinga. Šiuolaikinių technologijų privalumas – su didžiuliais informacijos srautais pasiūlomi ir įrankiai tai informacijai apdoroti“, – komentuoja žiniasklaidos agentūros „Mindshare“ verslo planavimo vadovas Baltijos šalims Aivars Šmits. Anot jo, informacijos perteklius barjeru tapti gali tik tuo atveju, jeigu informacija nebus tinkamai išanalizuota.

  • Diskriminuojanti reklama – pigus triukas pritraukti klientus? (2014-11-11)

    Lietuvos visuomenė jau turi drąsos keisti vyraujančius socialinius stereotipus, kalbėti apie tai viešai, bet jei tie patys stereotipai griaunami pasitelkus tiesioginę reklamą, jos kūrėjai sulaukia padidinto kontroliuojančių institucijų dėmesio, dažnai pasibaigiančio teismuose. Specialistų teigimu, tokio nesusikalbėjimo būtų galima išvengti ir jei reklamą reglamentuojančiuose teisiniuose dokumentuose būtų aiškiau formuluojamos sąvokos. Pavyzdžiui, Lygių galimybių įstatyme nurodyta, kad reklamoje draudžiama išreikšti pažeminimą, paniekinimą, bet neapibrėžiama, kas konkrečiai yra pažeminimas ir paniekinimas. Dėl tokių neaiškumų, kai sąvokas galima įvairiai interpretuoti, kyla konfliktai, o žiniasklaidoje ar prekių ženklų reklamose matomas stereotipų bei diskriminacijos atvaizdavimas sunkiai įvertinamas teisiškai.

     

    „Kova su diskriminacija – mentaliteto keitimo klausimas. O tai labai ilgas ir komplikuotas procesas. Tačiau prekių ženklų komunikaciją kuriančios įmonės turi atsižvelgti ne tik į pokyčius rinkoje, bet ir žmonių sąmonėje“, – sako kitą savaitę vyksiančios konferencijos „LiMA Day Vilnius‘2014“ pranešėjas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.

  • „Biosalos“ įkūrėjas, apie ekologiškų ir sveikų produktų bumą (2014-10-28)

    Prieš keletą metų sveikų produktų pardavimai augo keliomis dešimtimis procentų kasmet, dabar pardavimų augimas – stabilūs 10-12 proc. per metus. Pasak sveiko maisto ir natūralios kosmetikos parduotuvių „Biosala“ įkūrėjo Andriaus Samaičio, šis skaičius atspindi, kiek šalies gyventojų kasmet atranda sveikos gyvensenos privalumus. Tuo metu kita visuomenės dalis sveikus maisto ir kūno priežiūros produktus linkusi vartoti tik išskirtinėmis progomis. Pokyčiai rinkoje skatina sveikų produktų tiekėjus taip pat keistis bei daugiau investuoti į visuomenės švietimą.

     

    „Prieš keletą metų prasidėjęs ekologiškų ir sveikų produktų bumas, kai visi ėmėme atidžiau žiūrėti, ką valgome, ką naudojame buityje ar tepame ant savo kūno, stabilizavosi, ir žmonės pradėjo atidžiau rinktis produktus, – pastebi A. Samaitis. – Tai daryti būtina, nes, pasinaudojant tokių produktų paklausa, rinką užplūdo įvairiausia produkcija su pirkėją patraukiančiais užrašais: „Eko-“, „Bio-“, „be E“, „be konservantų“ ir pan. Be to, sąmoningai ar ne, nepateikiant aiškios informacijos, viešojoje erdvėje pradėta tapatinti ekologiškus, natūralius ir ūkininkų parduodamus produktus. Taigi, pirkėjas turi turėti atitinkamų žinių, kad nepasiklystų pasiūlos jūroje. Ir kas, jei ne patys sveikų produktų pardavėjai, turi suteikti tų žinių?“

  • Kėdainių krematoriumas siūlo atsisveikinti su velioniu ir virtualiai (2014-10-22)

    Kėdainių krematoriumas pristato dar vieną naujovę. Nuo šiol mirusiojo artimieji, negalintys dalyvauti atsisveikinant su velioniu prieš kremavimą, turės galimybę tai padaryti virtualiai. Tiesioginę transliaciją iš krematoriumo palydėjimo salės bus galima žiūrėti internetu, turint specialų prisijungimo kodą.

     

    „Ne visi, net ir labai norintys, gali atlydėti mirusį artimąjį į krematoriumą. Ir tai nėra tik seni ar ligoti žmonės, bet ir gyventi į kitas šalis išvykusieji, – sako krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Kai kurie emigravę tautiečiai neturi ir finansinių galimybių sugrįžti į Lietuvą tik į giminaičių laidotuves. Tad dabar jiems suteikiama galimybė dalyvauti, nors ir virtualiai, atsisveikinant su artimuoju.“


Reklaminis skydelis