Sukčiai nusitaikė į besidominčius pabėgėlių temomis
Virusai
Trečiadienis, 23 Rugsėjis 2015 14:43

Antivirusinės programos „eScan“ kūrėjai perspėja, kad, kol Sirijos karo pabėgėliai veržiasi į Europą, sukčiai kėsinasi apsukti patiklius skaitytojus, sekančius naujienas ir reportažus šia opia tema. Dar daugiau bandymų pasipelnyti aptinkama neva renkant aukas karo pabėgėliams remti.

Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad karo pabėgėlių tema sukčių apgaulėms buvo naudojama gerokai anksčiau, tik dažniausiai elektroninių laiškų pavidalu: vartotojai sulaukdavo melagingų laiškų su prašymu padėti neva Sirijoje vargstančiai ir karo baisumus išgyvenančiai mergaitei. Dabar sukčiai stengiasi šokiruojančiais vaizdais ar patraukiančiomis antraštėmis privilioti skaitytojus į savo kenkėjiškas svetaines.

„Sukčiai, siekdami sudominti kuo daugiau potencialių aukų, pasitelkia hiperbolizuotas, neįtikėtinai skambančias, tačiau netikras naujienas. Jei antraštė tvirtina, kad vyksta kažkas nerealaus, to jūs niekur daugiau nepamatysite, reikėtų pagalvoti, ar verta spausti tokią nuorodą, tai gali būti apgaulė“, – teigia „eScan“ Baltijos šalyse pristatančios įmonės „Baltimax“ produktų vadovas Deividas Švėgžda.

Norint išvengti sukčių pinklių, derėtų imtis atsargumo priemonių. Prieš spaudžiant nuorodas, neva vedančias į šokiruojantį filmuką, pavyzdžiui, apie pabėgėlių proveržį ties Lietuvos ir Latvijos siena, reikėtų atsižvelgti, kur patalpinta ši nuoroda – dažniausiai kenkėjiškos nuorodos platinamos el. paštu ir socialiniuose tinkluose. Taip pat reikia atsižvelgti, kas tą nuorodą patalpino ar atsiuntė, į kokį tinklalapį ji veda.

Tačiau didžiausią pavojų kelia melagingi prašymai padėti pabėgėliams, aukojant jiems norimą pinigų sumą. „Vos tik pasaulyje nutinka katastrofa ar didesnė nelaimė, žaibiškai atsiranda fiktyvių labdarą renkančių organizacijų, viliojančių pinigus iš geranoriškai nusiteikusių žmonių", – sako D. Švėgžda.

Norintiems padėti karo pabėgėliams reikėtų atsargiai rinktis labdaros ar ne pelno siekiančią organizaciją, renkančią lėšas šiam tikslui. Verta susirūpinti, jei nerandate jokios oficialios informacijos apie lėšų rinkėją. Taip pat itin atsargiai reikėtų aukoti internetinėse svetainėse, naudojantis kreditine kortele. Pastarosios duomenys gali būti išsaugoti, ir asmuo ne tik praras paaukotus pinigus, bet ir sukčiai turės galimybę iš sąskaitos vėliau pasisavinti daugiau lėšų.

„eScan“ specialistai primena, kad sekant karščiausias naujienas reikėtų visuomet naudoti naujausią antivirusinę apsaugą, įdiegti esminius operacinės sistemos naujinimus, kad kompiuteris būtų maksimaliai apsaugotas, ir vartotojai išvengtų sukčių pinklių bei galimų nuostolių paspaudus kenkėjiškas nuorodas.

 


Susijusios naujienos:

  • Kibus virusas: dėl laisvai parduodamos kenkėjiškos programinės įrangos nukentėjo per 400 tūkst. naudotojų (2016-02-10)

    Virusas „Adwind“, platinamas šiuo metu gana retu kenkėjiškos programinės įrangos kaip paslaugos formatu, sugebėjo užpulti daugiau nei 440 tūkst. viso pasaulio naudotojų ir organizacijų.

  • Brandūs vartotojai atsargūs internete, bet mažiau žino apie pavojus (2016-01-21)

    Kalbant apie saugumą internete, 45 metų ir vyresni vartotojai gerokai atsargiau dalijasi informacija nei jaunesni interneto vartotojai, tačiau jiems trūksta žinių atpažinti sukčius ar neišvengiamas grėsmes. Remiantis naujausiu „Kaspersky Lab“ vartotojų nuomonės tyrimu*, 24 metų ir jaunesni vartotojai labiau linkę internete atskleisti asmeninę informaciją ir mažiau rūpinasi apsauga, bet išmano galimas grėsmes ir lengviau jas atpažįsta.

  • Plinta naujas agresyvus išpirkos reikalaujantis virusas #LockerPIN (2015-09-11)

    Daugiau nei du dešimtmečius lyderiaujančių saugumo sprendimų ESET tyrėjai praneša atradę pirmąjį PIN kodą nustatantį ir išpirkos reikalaujantį Android kenkėją. Virusas, pavadintas LockerPIN, vartotojui nežinant nustato arba keičia įrenginio atrakinimo PIN kodą, užrakina ekraną ir reikalauja 500 dolerių išpirkos.

  • Kas septintas rizikuoja savo finansinių sąskaitų saugumu (2014-10-03)

    Sena ir nebepalaikoma programinė įranga programišiams gali tapti raktu, leisiančiu pasisavinti lėšas iš asmeninės ar bendrovės sąskaitos, teigia technologijų bendrovės „Microsoft Lietuva“ atstovai. Pasak jų, dažnas vartotojas net nesupras ir nepamatys, kai pasinaudojęs neištaisyta programinės įrangos spraga, programišius įdiegs kenkėjišką programėlę, leisiančią perimti prisijungimo prie internetinio banko duomenis.

     

    Vis dar naudoja seną programinę įrangą

    Tinklalapio ranking.lt duomenimis, rugsėjo pabaigoje tarp lietuviškų tinklalapių lankytojų kas septintas (apie 14 proc.) naudojo kompiuterį su „Windows XP“ operacine sistema. Ši operacinė sistema oficialių saugumo atnaujinimų nebesulaukia nuo balandžio mėnesio – būtent tada baigėsi jos techninis palaikymas.

  • Virusinė reklama: „Kaspersky Lab“ – apie naują teisėtų tinklalapių naudotojų atakos būdą (2014-09-10)

    Daug lankytojų pritraukiantys didieji tinklalapiai yra geidžiamas, bet sunkiau pasiekiamas apgavikų tikslas. Būtent todėl kibernetiniai nusikaltėliai pamėgo „Malvertising“ taktiką – įniko kenkėjišką programinę įrangą platinti per reklaminius tinklus. „Kaspersky Lab“ specialistai sudarė išsamų užkrėtimo mechanizmo taikant „Malvertising“ aprašymą, taip pat rekomendacijas, kaip nuo jo apsisaugoti.

     

    Per reklaminius tinklus atakuojantiems apgavikams nereikia įgauti potencialių aukų pasitikėjimo arba laužtis į populiarius tinklalapius. Pakanka rasti reklamos teikėją, iš jo įsigyti peržiūrų teisę arba pačiam tapti tokiu teikėju. Kitą kenkėjiško kodo platinimo darbo dalį atliks reklaminio tinklo mechanizmai, galiausiai patikimas tinklalapis pats įkraus reklamjuostę su kenkėjišku kodu ir atvaizduos jį naudotojui.


Reklaminis skydelis

Mūsų draugai

It naujienos

Deviceinformed