|
 Did?iausios Lietuvoje integruot? telekomunikacij?, IT ir televizijos paslaug? teik?jos TEO ?moni? grup?s 2011 met? pajamos buvo 750 mln. lit?, o grynasis laikotarpio pelnas siek? 154 mln. lit?. 2011 met? EBITDA sudar? 302 mln. lit?, EBITDA mar?a siek? 40,3 procento.
2010 met? TEO ?moni? grup?s pajamos sudar? 773 mln. lit?, o grynasis pelnas siek? 163 mln. lit?. 2010 met? EBITDA sudar? 310 mln. lit?, EBITDA mar?a siek? 40,1 procento.
?Pra?jusius metus galima pavadinti technologij? pl?tros, s?kming? investicij? ir nauj? paslaug? metais. TEO investicijos ? naujosios kartos ?viesolaidin? tinkl? leido ?iomis technologijomis prad?ti naudotis daugumai ne tik didmies?i?, bet ir ma?esni? miest? gyventoj?. ?ios investicijos duoda savo vaisi? ? tai matome ne tik i? ger?jan?i? klient? atsiliepim?, bet ir i? to, kad daugiau nei tre?daliu i?augo ?viesolaidinio interneto vartotoj? skai?ius. Art?jant laikui, kai bus i?jungta analogin? televizija, TEO skyr? itin daug d?mesio skyr? tobulinti interaktyviosios televizijos paslaugas ? jos yra ir ateityje bus i?skirtin?s?, ? veiklos rezultatus komentavo TEO generalinis direktorius Ar?nas ?ik?ta.
Pra?jusi? met? pabaigoje TEO ?viesolaidinio interneto paslaugomis gal?jo naudotis 705 t?kst., arba 59 proc. ?alies gyventoj?. 2010 met? pabaigoje toki? buvo 556 t?kstan?iai.
Per metus ?viesolaidin?s interneto prieigos vartotoj? skai?ius padid?jo 35,1 proc. ? iki beveik 140 t?kstan?i?. Bendrov?s televizijos paslaug? klient? skai?ius padid?jo 15,2 proc. ir met? pabaigoje sudar? 151 t?kstant?. Bendras pagrindini? telefono linij? skai?ius siek? 648 t?kstan?ius.
Itin spar?iai ? 31,8 proc. ? pra?jusiais metais augo pajamos i? IT paslaug?. J? dalis sudar? 6,3 proc. bendr? 2011 met? TEO ?moni? grup?s pajam?. Pajam? i? interneto ir duomen? perdavimo paslaug? dalis sudar? 33,7 proc., i? balso telefonijos paslaug? ? 49,9 proc., i? televizijos paslaug? ? 6,3 proc., o i? kit? paslaug? ? 3,6 proc. bendr? ?moni? grup?s pajam?
?Ekonomin? situacija pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje, lemia b?tinyb? itin daug d?mesio skirti procesams efektyvinti ir veiklos s?naudoms ma?inti. Lietuvos telekomunikacij? rinka pernai ir toliau buvo bla?koma permain? ? per metus ji suma??jo daugiau nei 7 procentais. ?iame kontekste TEO rezultatus galima laikyti puikiais ? pajamos smuko vos 3 procentais, o pelningumo rodiklius pavyko i?laikyti ir net pagerinti?, ? sak? A. ?ik?ta.
RRT 2011 met? tre?iojo ketvir?io duomenimis, TEO interneto prieigos paslaug? rinkos dalis pagal pajamas siek? 39,6 procento, o pagal pajamas i? skaitmenin?s televizijos paslaug? sudar? 43,9 procento. TEO rinkos dalis pagal pajamas i? fiksuotojo telefono ry?io paslaug? 2011 met? tre?i?j? ketvirt? siek? 92,9 procento. RRT duomenimis, visa ?alies elektronini? ry?i? rinka per devynis 2011 met? m?nesius, palyginti su tuo pa?iu 2010 met? laikotarpiu, ma??jo 7,7 procento.
Bendrov? per 2011 metus investicijoms skyr? 156 mln. lit?. Daugiausia investuota ? pagrindinio ir naujos kartos ?viesolaidin?s prieigos tinklo pl?tr? (138 mln. lit?). Likusi dalis investuota ? informacini? sistem? pl?tr?, transport? ir pastat? atnaujinim?.
?altinis:?
|
Kriptovaliuta paprastai apibr??iama kaip virtuali valiuta, kurioje yra ?iek tiek elektronini? pinig?. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu vie?ose vietose da?nai girdimas terminas ?kriptovaliuta?. Visai kaip paslaptingas su ja susij?s ?odynas ?kasyba?, ?blockchain? ir pan. Diskusija internete dar nesibaig?: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliut? entuziastai tik?s galintys pakeisti ?prastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje ?iuo metu i?gyvena pakilimo laikotarp? ? kai d?l pandemijos teko u?sidaryti did?iajai daliai fizini? parduotuvi?, daugelis verslinink? nutar? persikelti ? virtuali? erdv?. Tuo pa?iu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosav? versl? ? jei toki? nor? turite ir J?s, dalinam?s patarimais, kurie u?tikrins efektyv? start?.
?iais laikais pirkimas?internetu yra ne tik patraukli?galimyb?, ta?iau net ir b?tinyb?, kadangi pirkdamas?internetu gausite kur kas daugiau privalum??nei kad u?suk?s?? ?prastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. vie?osios perkan?iosios organizacijos turi pavie?inti savo planuojamus pirkimus. Tai yra i?ankstin? informacija apie tai, k?, kur? ketvirt? ir u? kiek jos planuoja pirkti met? b?gyje. Pasikeitus vie??j? pirkim? ?statymui, beveik neliko i?ankstini? technini? specifikacij?, tod?l planuojami pirkimai tapo vieninteliu b?du su?inoti apie pirkimus anks?iau. 2019 met? planus? organizacijos jau prad?jo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas?ne nuomoja, ta?iau turi nuosav? ?rang?, kuri?padeda be jokio vargo ir?labai greitai atlikti net ir pa?ius sud?tingiausius suvirinimo?darbus. ?iais laikais ?ranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia??mogui, tad vietoj nuomos arba kit? ?moni? paslaug? ? verta ?sigyti?nuosav? ir pa?iam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkam? gali b?ti gana sud?tinga. ?inoma, pasitarus su profesionalu paie?kos bus kur kas paprastesn?s, tad naudotis kit? ?moni? patirtimi?tikrai verta ir labai naudinga.
