| Virtuali? darbo viet? sprendimai kuria lankstaus rytdienos verslo galimyb? |
| E-verslas |
| Pirmadienis, 18 Balandis 2011 15:43 |
 UAB ?Baltnetos komunikacijos? pirmoji Lietuvoje pasi?l? i?bandyt? ir realiai veikian?i? virtuali? darbo viet? (angl. Virtual Desktop Infrastructure ? VDI) nuomos paslaug? ? ji verslui leid?ia lanks?iai prisitaikyti prie kintan?i? poreiki? ?monei ple?iantis ar ma??jant, u?tikrinti didesn? duomen? saugum?, ?galinti darbuotoj? mobilum? ir sutaupyti iki 40 proc. i?laid?.
Darbo vietoje nebelikt? ir kompiuterio, kuris yra triuk?mo, perteklin?s ?ilumos ?altinis, u?imantis papildom? viet? ir reikalaujantis didesni? energetini? resurs?, kadangi visa vartotojo informacija (darbastalis, dokumentai, nustatymai ir t.t.) b?t? laikoma itin saugiame UAB ?Baltnetos komunikacijos? duomen? centre.?Pasaulyje vyksta revoliucija ? paskui serverius ? debesis jau keliauja ir darbo vietos. Asmeninis kompiuteris nebereikalingas, kuomet b?tinybe tampa nuolatin? prieiga prie informacini? resurs?. Dabar darbo vietai ?rengti u?tenka tik monitoriaus, pel?s ir klaviat?ros, arba vietoje j? ?? plan?etinio kompiuterio (pvz. iPad). Visa kita informacin? infrastrukt?ra keliasi ? ?debesis? ? specializuotus duomen? centrus, kurie gali b?ti prieinami i? bet kur ir bet kada?, ? teigia ?mon?s ?Baltnetos komunikacijos? generalinis direktorius Mindaugas Pranskevi?ius. Visi ?Baltnetos komunikacij?? darbuotojai jau ?dirba debesyje? ? jiems ?rengtos virtualios darbo vietos. Taip organizacijoje pasiektas darbo viet? administravimo efektyvumas, kadangi tam, kad b?t? pri?i?rimos geografi?kai nutolusio padalinio kompiuterizuotos darbo vietos, nebereikia fizi?kai ? jas nuvykti, j? administravimas vyksta centralizuotai, duomen? centre. Anot M. Pranskevi?iaus, diegiant virtualias darbo vietas, IT ?k? valdyti daug papras?iau ir pigiau, jis beveik neturi apribojim?, lyginant su dabar ?prasta kompiuteri? tinklo architekt?ra, o papildomos teikiamos galimyb?s akivaizd?ios ? galima parinkti bet kok? vartotojus aptarnaujan?io serverio i?tekli? kiek?, suteikiama laisv? darb? ne?tis su savimi ?? prieig? prie ?ios sistemos vartotojai gali tur?ti bet kur, kur yra interneto ry?ys. Klientui nereikia r?pintis organizacin?s ir programin?s ?rangos atnaujinimu, sen? ?rengim? utilizavimu, duomen? apsauga ?visk? u? j? ?sipareigoja atlikti paslaug? teik?jas. Yra galimyb? kurt standartizuotas darbo vietas ? taip lengviau suvaldyti teises, k? vartotojas gali daryti, ir ko ne. Taip pat tai leid?ia darbo viet? ?diegi arba pa?alinti per kelias minutes, o ne per dien?. Nesvarbu kurioje pasaulio vietoje b?t? darbuotojas, jo darbo vietos administravimas vyksta duomen? centre, tod?l nereikia niekur vykti, samdyti daugiau ?moni? prie?i?rai ar patirti kit? nepatogum??, ? tikina M. Pranskevi?ius. Investicij? gr??a siekia 300-400 proc. Skai?iuojama, kad dabar kiekvienas kompiuterinei ?rangai i?leistas litas atne?a 3 litus aptarnavimo i?laid?. ?Baltnetos komunikacijos?, remdamosi savo patirtimi ir rinkos tyrim? kompanijos IDC analiz?mis, skai?iuoja, kad per penkerius metus investicijos ? virtuali? darbo viet? atsipirkt? keturis-penkis kartus. Taupoma dviem aspektais: ma?iau tiek tiesiogini? (?rangos, program? ?sigijimas, IT administratori? ar prieglobos paslaug? pirkimas, elektra, saugumo sprendimai, duomen? atstatymai), tiek netiesiogini? i?laid?, susijusi? su darbuotoj? prastovomis d?l neveikian?i? kompiuteri?, duomen? praradimo, darbo vietos ?rengimo u?delsim?, darbuotoj? u?klaus? d?k gedim? aptarnavimo. Naudojant virtualioms darbo vietoms pritaikytus ?plonuosius? klientus (angl. thin client), diskinio kaupiklio ir kit? personaliniams kompiuteriams b?ding? komponent? nebelieka, tod?l taupoma ir elektros energija. Tokie terminalai sunaudoja iki 6 kart? ma?iau elektros energijos negu ?prasta kompiuterin? darbo vieta.? Be to, tokie kompiuteriai daug ma?iau genda, juos pri?i?r?ti ? papras?iau. ? Pavyzd?iui, vienos kompiuterizuotos darbo vietos, kurios i?laikymas kasmet reikalauja 3.000 lit? (jos naudojama elektros energija, IT in?inieriaus darbo u?mokestis, atsargin?s detal?s ir t.t.) tiesiogini? i?laid?, pertvarkymas ? virtuali?, kasmet gal?t? sutaupyti apie 1.500 lit?. Dar ma?daug 325 litai vienai darbo vietai b?t? sutaupyti d?l trumpesnio ?rengimo, aptarnavimo laiko, ar ma?esn?s sistemos neveikimo gr?sm?s ? tikimyb?, kad ?nul??? i?skaidytas serveri? tinklas yra gerokai ma?esn?, lyginant su vieno vartotojo kompiuteriu. ?Susumav? visas i?laidas galime palyginti, kad virtualios darbo vietos gali sutaupyti iki 40 proc. vis? i?laid?, tad investicij? ? IT strukt?ros pertvarkym? gr??a per 5 metus siekt? 300-400 proc. Be abejo, ?is sutaupymas kiekvienoje ?mon?je yra skirtingas, nes skiriasi ?moni? IT ?kio svarba stabiliam ?mon?s darbui, nuo kurio priklauso netiesiogin?s s?naudos. Detalesnius paskai?iavimus tur?t? pateikti specialistai?, ? ai?kina M. Pranskevi?ius. Virtualios darbo vietos sprendimas klientams yra pateikiamas m?nesin?s nuomos principu, kurios dydis priklauso nuo vartotoj? ir u?sakyt? paslaug? kiekio. Tad i?laidos IT tiesiogiai priklauso nuo poreikio ? kintant ?mon?je darbuotoj? kiekiui (tiek ma??jant, tiek did?jant), kinta ir u?sakom? paslaugu apimtis. Darbo viet?? virtualizacijai? ?Baltnetos komunikacijos? naudoja virtualizacijos sprendim? lyder?s ?VMware View? sprendim?. Prane?imas ?iniasklaidai |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Kriptovaliuta paprastai apibr??iama kaip virtuali valiuta, kurioje yra ?iek tiek elektronini? pinig?. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu vie?ose vietose da?nai girdimas terminas ?kriptovaliuta?. Visai kaip paslaptingas su ja susij?s ?odynas ?kasyba?, ?blockchain? ir pan. Diskusija internete dar nesibaig?: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliut? entuziastai tik?s galintys pakeisti ?prastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje ?iuo metu i?gyvena pakilimo laikotarp? ? kai d?l pandemijos teko u?sidaryti did?iajai daliai fizini? parduotuvi?, daugelis verslinink? nutar? persikelti ? virtuali? erdv?. Tuo pa?iu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosav? versl? ? jei toki? nor? turite ir J?s, dalinam?s patarimais, kurie u?tikrins efektyv? start?.
?iais laikais pirkimas?internetu yra ne tik patraukli?galimyb?, ta?iau net ir b?tinyb?, kadangi pirkdamas?internetu gausite kur kas daugiau privalum??nei kad u?suk?s?? ?prastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. vie?osios perkan?iosios organizacijos turi pavie?inti savo planuojamus pirkimus. Tai yra i?ankstin? informacija apie tai, k?, kur? ketvirt? ir u? kiek jos planuoja pirkti met? b?gyje. Pasikeitus vie??j? pirkim? ?statymui, beveik neliko i?ankstini? technini? specifikacij?, tod?l planuojami pirkimai tapo vieninteliu b?du su?inoti apie pirkimus anks?iau. 2019 met? planus? organizacijos jau prad?jo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas?ne nuomoja, ta?iau turi nuosav? ?rang?, kuri?padeda be jokio vargo ir?labai greitai atlikti net ir pa?ius sud?tingiausius suvirinimo?darbus. ?iais laikais ?ranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia??mogui, tad vietoj nuomos arba kit? ?moni? paslaug? ? verta ?sigyti?nuosav? ir pa?iam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkam? gali b?ti gana sud?tinga. ?inoma, pasitarus su profesionalu paie?kos bus kur kas paprastesn?s, tad naudotis kit? ?moni? patirtimi?tikrai verta ir labai naudinga.
