?Gryn?j? mokslo sri?i? vis da?niau nebelieka nei mokslo tyrimuose, nei studijose?, ? ?sitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo prorektor? profesor? Asta Pundzien?. Pasak jos, viena kit? papildan?ios kompetencijos, tokios, kaip biomedicinos ir technologijos moksl? ?inios ir praktiniai ?g?d?iai, yra ateities profesij? pagrindas.
Pasaulis spar?iai kei?iasi ? d?l medicinos pa?angos vis daugiau ?moni? sulaukia garbingo am?iaus, o gyvenimo tempas ir technologijos kuria naujus poreikius ir galimybes gyventi savaranki?k? visavert? gyvenim?. KTU, atliepdamas ateities visuomen?s i???kiams, kartu su Lietuvos sveikatos moksl? universitetu (LSMU) jau ?? rugs?j? pirmakursiams pasi?lys vienintel? Lietuvoje tarpsritin? sveikatos informatikos studij? program?.

??iuolaikiniai tyrimai, tarp j? biomedicininiai ar visuomen?s sveikatos, generuoja didelius informacijos srautus. Efektyviam j? valdymui ir panaudojimui reikia specializacijos, kuri? ir teikia sveikatos informatikos studij? programa?, ? teigia LSMU mokslo prorektor? profesor? Vaiva Lesauskait?.

Pasak jos, b?simiesiems sveikatos informatikos specialistams bus ?domu mokytis, o baigus studijas atsivers did?iul?s karjeros galimyb?s.

?B?tinyb? suvaldyti egzistuojan?i? klinikin? informacij? yra did?iul?. Kita vertus, mil?ini?ki duomen? masyvai reikalauja nauj? valdymo ir analiz?s metod?. Manau, kad toki? specialist? poreik? jaus tiek praktin? sveikatos prie?i?ros sistema, tiek biomedicinos tyr?jai?, ? mano V. Lesauskait?.

Bendradarbiauti yra efektyviau nei konkuruoti

Naujoji studij? programa atsirado seniai egzistuojan?io dviej? universitet? ? KTU ir LSMU ? bendradarbiavimo kontekste. I? ties?, abiej? auk?t?j? mokykl? i?takos siekia 1920-aisiais ?kurtus auk?tuosius kursus, kuriuose buvo tiek technikos, tiek medicinos skyriai.

?Biomedicinin?s in?inerijos krypties mokslinius tyrimus (o jie atliekami bent penkiuose KTU padaliniuose) universiteto mokslininkai vykdo jau daugel? met?. Kuriamos technologijos turi b?ti testuojamos su pacientais, reikalinga klinikin? aplinka, tod?l bendradarbiavimas su medikais yra nei?vengiamas?, ? teigia A. Pundzien?.

KTU mokslo prorektor?s teigimu, bendradarbiauti, siekiant papildyti turimas kompetencijas, yra daug efektyviau, nei bandyti kurti naujas savo organizacijoje.

?Inovacijos, technologijos, patentai, ekonomika ir verslas yra sritys, kuriose KTU turi labai auk?tas kompetencijas ir patirt?. Mes jomis dalijam?s su savo partneriais. LSMU ? ?? bendradarbiavim? atne?a gyvyb?s moksl? ?inias, tyr?j? kompetencijas bei galimyb? atlikti klinikinius tyrimus?, ? sako KTU mokslo prorektor?.

Specialist? tr?ks ne tik Lietuvoje

?Ultragarsiniai metodai odos navik? ar neurodegeneracini? lig? ankstyvajai diagnostikai, kraujo kre??jimo sistemos tyrimui, odontolog? ir KTU specialist? projektas, kuriame buvo tiriamas ?andikaulio kaulo regeneracijos skatinimas panaudojant KTU sukurtus celiulioz?s karkasus, naujai prad?tas geomagnetinio lauko poveikio organizmui tyrimas?, ? dviej? universitet? bendrus tyrimus, kurie jau atne?? ap?iuopiam? rezultat?, komentuoja LSMU mokslo prorektor? V. Lesauskait?.

Min?tieji tyrimai ? nedidel? dalis projekt?, kuriuos kartu KTU ir LSMU mokslininkai. A. Pundzien? ir V. Lesauskait? sutinka, jog b?t? sud?tinga atskirti, kuri dedamoji ? technologijos ar medicinos ? yra svarbesn?. Medicina i?kelia poreik?, kuriam ?gyvendinti reikalingas technologinis sprendimas, o jo efektyvumui patikrinti reikia klinikin?s aplinkos. Tod?l svarbu, kad vykt? bendradarbiavimas tarp abiej? sri?i?.

?Individualizuota e. sveikatos sistema, bioinformatika, i?manioji aplinka sveikam sen?jimui, neinvazin? diagnostika, t. y., sritys, susijusios su komforto u?tikrinimu visose gyvenimo situacijose bet kuriame am?iuje, yra tos, kurios labiausiai vystysis ateityje. Specialist? poreikis ?iose srityse nuolat augs ? ne tik Lietuvoje, ta?iau visame pasaulyje?, ? teigia A. Pundzien?.

Logi?kas ?ingsnis stiprinant tarpdisciplinines kompetencijas

KTU mokslo prorektor?s manymu, sveikatos informatikos studijos ? tai nei?vengiamas ?ingsnis toliau stiprinant tarpdisciplinines kompetencijas, kuri? reikia ?iai ateities specialybei.

?Pagrindin? problema visur yra ta pati ? ?mon?s. Tam, kad augan?ios mokslo ir veiklos kryptys, tokios kaip sveikatos informatika, b?t? gyvybingos, reikalingas visas ciklas ? nuo studij?, iki doktorant?ros, iki d?stymo, iki mokslini? tyrim?, iki praktinio darbo. Turime parengti specialistus, kurie ateityje gal?t? dirbti visose ?iose srityse?, ? teigia A. Pundzien?.?V. Lesauskait? viliasi, kad po ?io, pirmojo, ?ingsnio seks kiti.

?B?t? galima pasisemti id?j? i? Stanfordo tyrim? instituto biodizaino studij? programos. Jos esm? ta, kad sveikatos prie?i?ros specialistas (slaugytojas ar gydytojas rezidentas), dirbdamas drauge su techni?k?j? moksl? atstovais ie?ko b?d?, kaip optimizuoti darbin? aplink?, kad joje b?t? lengviau ir patogiau atlikti ?vairias proced?ras. Pavyzd?iui, prad?ioje, tai gal?t? b?ti magistrini? darb? tyrim? tematika?, ? ??valgomis dalijasi LSMU mokslo prorektor?.

Daugiau nei dviej? mokslo sri?i? suma

Sveikatos informatikos studij? programos sudarytojai pabr??ia, jog sveikatos informatika ? tai ne dviej? specialybi? derinimas, o visi?kai naujas kompetencijas suteikianti studij? programa. Specializacija ne susiaurins, o prapl?s informatiko specialyb?, tod?l naujosios studij? programos absolventai rinkoje bus prana?esni u? tradicinius informatikus.

Informatikams, kurie dirba sveikatinimo program? k?rimo, j? vertinimo srityje, b?tina suprasti fiziologinius parametrus. Tod?l sveikatos informatikos studentams bus suteikiami anatomijos, fiziologijos, biofizikos ?ini? pagrindai, jie bus supa?indinami su sveikatos prie?i?ros sistem? veikla ir funkcijomis. Be to, dirbantieji su duomen? bazi? k?rimu, ?gis ?ini? apie informacijos pob?d?: ji gali b?ti skaitmenin?, vaizdin? ar tekstin?.

?Esu toki? ?moni? sutikusi Kembrid?e prie? daugiau nei trejus metus, ? patirtimi dalijasi A. Pundzien?. ? Daugelis j? dirbo biomedicinos moksl? laboratorijose, ta?iau geb?jo puikai valdyti technologijas, i?man? programavim?.?

KTU mokslo prorektor?s nuomone, ?mogus, besirenkantis sveikatos informatik?, tikriausiai turi universali? geb?jim?, j? domina skirtingos mokslo sritys, jam ?domu perkelti vienos srities geb?jimus ir ?inias ? kit?.

Tarpdisciplini?kumas ? raktinis ?odis ne tik inovatyviausi? universitet? program? apra?ymuose, bet ir perspektyviausi? profesij?, pelningiausi? inovacij? bei paklausiausi? ateities kompetencij? s?ra?uose. Tikimasi, jog ?? kriterij? atitinkanti, viena i? pirm?j? Baltijos ?alyje, jungtin? KTU ir LSMU sveikatos informatikos studij? programa, integruojanti abiej? universitet? mokslo, akademinius ir infrastrukt?ros i?teklius bus viena i? populiariausi? tarp stojan?i?j?.