Šią vasarą tinklo žaidimų rinkoje prasidėjo  pokyčių metas. Šie žaidimai, paprastai kas mėnesį traukiantys pinigus iš vartotojų („World of Warcraft“, „Rift“ ir dauguma kitų MMORPG) ar bent jau reikalaujantys juos įsigyti („Guild Wars“, „Team Fortress 2“), tapo iš dalies nemokami.

Toks verslo modelis kartais vadinamas „freemium“, nuo „free“ (nemokamas) ir „premium“ (išskirtinis). Tai reiškia, kad dauguma žaidėjų gali parsisiųsti ir prisijungti visiškai nemokamai. Tačiau jų žaidimas bus kiek apribotas, bet norintys visada gali mikropervedimais mokėti tikrus pinigus už tam tikrus dalykus žaidime. Atrodo, net būsimi žaidimai pasigavo šią madą – laukiame nemokamų tinklų šaudyklių „FireFall“ ir „Planetside 2“, tuo tarpu „Star Trek Online“ ruošiasi nemokamu patapti iki metų pabaigos.

Šią vasarą tinklo žaidimų rinkoje prasidėjo  pokyčių metas. Šie žaidimai, paprastai kas mėnesį traukiantys pinigus iš vartotojų („World of Warcraft“, „Rift“ ir dauguma kitų MMORPG) ar bent jau reikalaujantys juos įsigyti („Guild Wars“, „Team Fortress 2“), tapo iš dalies nemokami.

Toks verslo modelis kartais vadinamas „freemium“, nuo „free“ (nemokamas) ir „premium“ (išskirtinis). Tai reiškia, kad dauguma žaidėjų gali parsisiųsti ir prisijungti visiškai nemokamai. Tačiau jų žaidimas bus kiek apribotas, bet norintys visada gali mikropervedimais mokėti tikrus pinigus už tam tikrus dalykus žaidime. Atrodo, net būsimi žaidimai pasigavo šią madą – laukiame nemokamų tinklų šaudyklių „FireFall“ ir „Planetside 2“, tuo tarpu „Star Trek Online“ ruošiasi nemokamu patapti iki metų pabaigos.

O čia yra įdomiausi šiemet pasiūlyti nemokami žaidimai.

„Champions Online“

„NCSoft“, žymiojo „Lineage“ ir populiariojo „Aion“ leidėjai vienu metu pasuko unikalia kryptimi. „City of Heroes“ buvo masinis daugelio žaidėjų tinklo žaidimas vaidmenimis, kuriame žaidėjas galėjo tapti superherojumi. Vėliau „Cryptic Studios“, sukūrusios šį žaidimą, pardavė jo intelektualines teises „NCSoft“ ir galiausiai sukūrė nuosavą žaidimą „Champions Online“, kuriame irgi galima imituoti Betmeną. Millennium City yra ant Detroito griuvėsių pastatytas miestas, kuriame renkasi herojai, vėliau iškeliaujantys vykdyti įvairių užduočių. Jau apmokymo misijoje reikia imtis komiksuose ir filmuose matytos heroikos ir apginti miestą nuo ateivių-vabalų invazijos.  Nemokamai žaidžiantys turi galimybę susikurti tik du veikėjus, be to, jiems prieinami ne visi galių šablonai ar aprangos detalės. Bet net ir tokiu avejų atsiveria plačios galimybes susikurti unikalų veikėją. Mirkopervedimais galima nusipirkti aprangos detalių ir naujų galių. Žaidimas pastoviai atnaujinamas su „Adventure Packs“, o jo serveryje nuolat bruzda daugybė žaidėjų.

„Age of Conan“

„Age of Conan“, paremtas Konano – lietuviams geriausiai žinomo iš to paties pavadinimo filmo su Arnoldu Švarcnegeriu – licenzija taip ir nenugalėjo „World of Warcraft“. Pagal Robert E. Howardo knygas Konano istorija vystosi Hyborian Age, paslaptingu metu ankstyvoje žmonijos istorijoje. Tokį kardų, barbarų ir truputėlio magijos pasaulį iliustruoja įspūdingas grafinis variklis. Be to, „Age of Conan“ buvo sugalvota unikali MMORPG žanrui kovos sistema. Žaidėjas pats kontroliuoja kiekvieną atakos kirtį ir reaguoja keisdamas gynybą, o tai atrodo daug natūraliau, negu ėjimais ir statistika pagrįstos kovos daugumoje kitų fentazi žaidimų. Be to, yra galimybė statyti miestus ir dalyvauti apgultyse. Nemokamas žaidimas jų imtis neleidžia, be to, leidžia turėti tik du veikėjus bei juos kuriant rinktis tik iš keturių (iš viso yra dvylika) klasių. Yra ir daug kitų apribojimų, bet taip bent galima pačiam patirti „Age of Conan“ pasaulį. Įspėjame: nors žaidimą galima parsisiųsti po truputį, pilnai instaliuotas jis užima virš 35 gigabaitų vietos.

„APB Reloaded“

Kartą jau „miręs“ ir vėl prisikeliantis „All Points Bulletin“, kartu su „Crimecraft“, buvo bandymas į MMO formulę įdiegti kažką naujo. Šiuo atveju – trečio asmens perspektyvos susišaudymus tarp teisėsaugos ir nusikaltėlių pajėgų.  Veiksmas vyksta fikciniame San Paro mieste, kuriame kovoje su nusikalstamumu buvo nuspręsta pasitelkti visų norinčių pagalbą. Todėl policijos procedūras pakeitė spalvingai apsirengę savanoriai specialiai patobulintomis mašinomis, gatvėse besišaudantys su banditais. Žaidimo metu viena frakcija negali kovoti su kita, nebent jos būtų priešininkais vienoje misijoje. Šias lengva gauti tiesiog paspaudus mygtuką ir laukiant kol žaidimas sugrupuos su kitais žaidėjais. Nemokami žaidėjai gali susikurti tik du veikėjus (kaip tik tinka turėti vieną policininką ir vieną nusikaltėlį), be to, apribotos jų galimybės modifikuoti rūbus ir automobilius. Be to, jų ginklai yra tik „išnuomoti“, vadinasi, juos po kiek laiko reiks nusipirkti iš naujo. Žaidimas yra dinamiškas ir įdomus, o visada galima tikėtis, kad problemos bus ištaisytos, nes oficialiai jis dar tik atviros beta (vadinasi, ne galutinės) versijos testavimo stadijoje.

„Team Fortress 2“

„Valve“, įžymiojo „Half-Life“ kūrėjai, beveik kiekvienu nauju savo kūriniu priverčia suklusti visą žaidimų industriją. Šiuo atveju „Team Fortress 2“ susilaukė beveik universalaus 9 iš 10 įvertinimo publikacijose apie žaidimus. Pradžioje jis buvo numatytas kaip realistiška, klasėmis pagrįsta karinė šaudyklė, visai kaip pirmoji žaidimo dalis. Tačiau kūrimo metu grafika buvo pakeista į labiau primenančią animacinius filmus, iš žaidimo po truputį pranyko realizmas, o, kaip retai pasitaiko tinklo šaudyklėse, klasės patapo realius charakterius turinčiais unikaliais veikėjais. Jų pristatymo filmukai susilaukė nemenkos šlovės internete. Žaidime beveik išnaikinti tokie dalykai kaip granatos ir mirtini šūviai į galvą, todėl ilgai žaidžiantys neturi tokio žymaus pranašumo prieš naujokus. Tuo tarpu žaidėjai gali rinktis iš keleto mačų tipų (vėliavos pagrobimas, bazės užėmimas, bombos lydėjimas ir t.t.), o tada žaidime prisijungti prie raudonosios ar mėlynosios komandos. Už mikrotransakcijas žaidėjai gali nusipirkti ginklų (kuriuos paprastai žaidžiant gauti ne taip lengva) ir kosmetinių niekelių. Žaidimas yra labai populiarus ir visada veikia gausybė serverių, tarp jų yra ir lietuviškų.

„World of Tanks“

Baltarusiška – angliška kompanija „Wargaming.net“ paprastai garsėjo sudėtingais, realistiškais karo žaidimais. „World of Tanks“, pasižymintis slavų žaidimų kūrėjų ambicija, yra jų unikalus tinklo žaidimas: visi žaidėjai kovoja tankuose. Žaidėjai gali rinktis iš kovos mašinų, pagamintų 1930-1950 metais: yra ne tik tokios įžymybės kaip Panzer IV, Panther II, T-34, bet ir eksperimentiniai modeliai. Aišku, ne visi jie prieinami iš karto: visų pirma pradedame nuo labai ankstyvų tankų, giminingų šarvuotiems traktoriams. Tada su patirtimi atrakiname tolimesnius tankus. Šiuo metu yra trys technologiniai medžiai – SSRS, Vokietijos ir JAV, žadama pridėti prancūzus.

Tankai yra suskirstyti į klases: lengvieji, vidutiniai, sunkieji, tankų medžiotojai ir savaeigiai pabūklai. Lengvieji tinkami žvalgybai, bet ilgai kovoje neišsilaiko, vidutiniai tankai turi balansą tarp galios ir manevringumo, sunkieji greitį išmaino į galią ir šarvus. Tankų medžiotojai neturi bokštelio, tad jų patrankos nesisukioja, tad jiems tenka slėptis krūmuose kaip tankų pasaulio snaiperiams. Savaeigiai pabūklai beveik nejuda iš vietos ir gali nukauti tanką beveik bet kurioje žemėlapio vietoje. Mačuose žaidžia dvi komandos po penkiolika tankų; žaidimas pats parenka mačą pagal žaidėjo tanko lygį. Žaidžiant tanko įgula įgyja patirties, gaunami pinigai, už kuriuos perkami už patirties taškus atrakinti tankų komponentai. Mokantys pinigus žaidėjai gali gauti išskirtinių karo mašinų, daugiau vietų garaže ir keletą kitų bonusų. Bet ir paprasti žaidėjai turi bent tris vietas garaže, be to, beveik visi tankai yra prieinami nemokamai. Sausį žaidimas buvo įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą dėl daugiausiai žaidėjų viename serveryje (91,311). Teigiama, kad prisiregistravę yra 3 milijonai žaidėjų (2 milijonai rusiškuose serveriuose ir milijonas Europos ir Šiaurės Amerikos serveriuose).

Martynas Klimas

Šaltinis: