Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.

Net jei ir neketinate įsigyti galingo kompiuterio ir paskirti jo kriptovaliutos „kasimui“, suprasti, apie ką kalba žmonės, kai jie kalba apie kriptovaliutas ir bitkoinus, verta.

Kas yra kriptovaliutos? Kuo jos skiriasi nuo įprastų valiutų?

Kriptovaliuta yra skaitmeninė arba virtuali valiuta, leidžianti anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus tiesiogiai tarp vartotojų, nesinaudojant bankais ar kitais tarpininkais. Kriptovaliuta neturi fizinio pasireiškimo – nėra monetų ar banknotų, kuriuos būtų galima paimti. Jie egzistuoja tik virtualiame pasaulyje. Kriptovaliutų galite įsigyti kriptovaliutų biržose. Jų vertę lemia paklausos ir pasiūlos dėsnis. Kuo daugiau žmonių nori pirkti kriptovaliutą, tuo didesnė jos vertė, ir atvirkščiai. Pati populiariausia ir geriausiai žinoma kriptovaliuta yra bitkoinai. Vienas bitkoinas šiuo metu kainuoja apie 5000 eurų, o bendra visų apyvartoje esančių bitkoinų vertė siekia apie 83 mlrd. eurų. Antroji pagal populiarumą valiuta yra „Ethereum“. Jos vieneto, vieno eterio vertė yra apie 240 eurų. Tačiau skirtingų kriptovaliutų egzistuoja per tūkstantį, daugelio jų vienetų vertė yra pora eurų ar netgi dar mažesnė.

Esminis skirtumas tarp kriptovaliutos ir įprastos valiutos yra tas, kad kriptovaliuta yra decentralizuota. Skirtingai nuo įprastų valiutų, tokių kaip JAV doleris ar euras, kriptovaliutų neišleidžia centrinis bankas ir jų nereglamentuoja jokia nacionalinė institucija. Kriptovaliutos vienetai sukuriami atliekant techninį procesą, vadinamą „kasyba“. Pasaulyje šia kriptovaliuta naudojasi maždaug 6 milijonai žmonių. Dauguma jų naudoja Bitcoin. Taip pat yra apie tūkstantis kriptovaliutų bankomatų. Nors bankinių mokesčių mokėti įsigyjant kriptovaliutą ir ja atsiskaitant nereikia, mokesčių kitiems tarpininkams, dažnai didesnių negu ką nors perkant internetu ir mokant bankine kortele, neišvengsite. Dažniausiai viskas vyksta taip: asmuo, norintis įsigyti kriptovaliutos, susikuria virtualią tos kriptovaliutos piniginę. Tada jis gauna savo asmeninį ir viešą sąskaitos numerius. Jie kiekvienam asmeniui yra unikalūs, asmeninis yra naudojamas prisijungimui prie sistemos, o viešą reikia nurodyti norint gauti pinigus.

Asmenines sąskaitas galima palyginti su elektroninės bankininkystės slaptažodžiais, o viešąsias – su banko sąskaitomis

Tačiau, skirtingai nei elektroninėje bankininkystėje, pametus ar pamiršus asmeninę sąskaitą, kriptovaliutos sąskaitoje laikomų vienetų atkurti nepavyks. Taip pat yra keletas paslaugų teikėjų, kurie siūlo susikurti bitkoinų sąskaitas savo svetainėse ir naudoti jas kaip tarpininkus. Tokiu būdu jums nereikės jaudintis dėl asmeninės paskyros praradimo. Sukurtą piniginę galima įsigyti su kriptovaliuta realiu tos dienos valiutos kursu. Tačiau tam jis vis tiek turi atsidaryti mokėjimo sąskaitą vienoje iš specialių svetainių, kurios atlieka tarpininko vaidmenį tarp banko ir kriptovaliutų keityklos. Į šią sąskaitą jis perves pinigus iš banko ir už tai pirks kriptovaliutą biržoje.

Lietuvoje norintiems įsigyti Bitcoin, tokios sąskaitos atidarymas ir Bitcoin pirkimo operacijos atlikimas papildomai kainuos 10-20 eurų. Nusipirkta kriptovaliuta galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas arba pervesti ją kitiems vartotojams nemokant banko mokesčių. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai žinoti kitų vartotojų viešąsias paskyras. Tačiau banko mokesčių nebuvimas nereiškia, kad kriptovaliutų pervedimai yra nemokami. Atliekant pavedimą tereikia kuo greičiau nurodyti sumą, kurią sutinkate sumokėti už pavedimą. Kuo didesnė suma, tuo greitesnis pervedimas.