Išmaniųjų telefonų naudotojams „Foursquare“ padeda skleisti informaciją apie savo buvimo vietą. Verslui – tai priemonė palaikyti glaudų kontaktą su klientais.

Socialinio tinklo „Foursquare“ veikimo principas paprastas – užsukęs į savo mėgstamą vietą, registruojiesi  joje mobiliuoju įrenginiu. Tai padaręs, gauni taškų, kuriuos kaupi, o paskui gali panaudoti kaip virtualią nuolaidų kortelę.  Pasitelkdami socialinę geolokaciją žmonės gali nuolat transliuoti aplinkiniams apie savo buvimo vietą, tokiu būdu paskatindami draugus prisijungti bei gerinti pamėgtų vietų lankomumą bei pelną. Pasaulyje ši programa pristatyta  2009-ųjų kovą, tačiau ar randa ji savo nišą Lietuvoje?

Apie tai Balsas.lt kalbina Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūros direktorių Arį Meškauską.

Kokią „Foursquare“ socialinio tinklo naudą ir pritaikomumą matote versle?

Reikėtų vadovautis principu „nežiūrėk, ką gali tau duoti „Foursquare“, žiūrėk, ką gali duoti tu. Jei kuriant rinkodaros planą šio socialinio tinklo neįtrauksite, jo ir neprireiks. Tačiau jei įmonės pradėtų masiškai registruotis, tuomet tikrai surastų įdomių idėjų, kaip išnaudoti šį žaidimą. Tai parodė ir „Facebook“ situacija  Lietuvoje. Pastarasis versle darosi savaime suprantama priemone užmegzti tiesioginį kontaktą su vartotoju ir vystyti ilgalaikius  santykius.

Kokios šio žaidimo gerosios savybės  ir pagrindiniai trūkumai?

Man „Foursquare“ -  tai savotiškas išmaniojo telefono „mankštos“ elementas. Norint išbandyti, kaip veikia geolokacija, praktiška apsidairyti ir pasižiūrėti, kokios paslaugos yra aplink tave. Kartais smagu naudojantis šiuo žaidimu dideliame sambrūzdyje rasti, ar bent jau žinoti, kad netoli yra bičiulių. Užsieniečiai dar vertina „Foursquare“ kaip teigiamą priemonę savo vaikų sekimui. Tai,  žinoma, gal ir prisideda prie teorinės jų ramybės, bet Lietuvoje vaikui nešiotis išmanųjį telefoną nėra geriausias sumanymas.  Kalbant apie trūkumus, svarbus asmeninių duomenų ir buvimo vietos atskleidimo pašaliečiams klausimas. Reikia žinoti, ką priimi į savo kontaktų tinklą.

Ar Lietuvos rinka ne per maža tokiems tinklams plėtotis ir nešti realią naudą verslui?

Lietuva maža, bet „pagal Jurgį ir kepurė“. Lietuvos rinka praktiškai per maža viskam, todėl ir reikia dėti keliskart daugiau pastangų, kad gautum bent panašų aktyvumo rezultatą, kuris kitose didesnėse rinkose pasiekiamas dėl vartotojų srauto. Reali nauda verslui atsiranda tuomet, kai sugebi tokį ar panašų socialinį tinklą panaudoti savo įmonės rinkodaros priemonių spektre. Viskas prasideda nuo idėjos ir klausimo, kaip tai gali padėti viešinti mano informaciją? O kad informacija būtų viešinima, ji turi būti to verta.

Kokios kompanijos pasaulyje sėkmingai išnaudoja šį socialinį tinklą ir kiek Lietuvos įmonių juo domisi?

Pasaulyje „Foursquare“ naudojasi  kompanija „Starbucks“, suteikdama dolerio nuolaidą kavai, San Francisko traukinių stotis „BART“ šio socialinio tinklo naudotojams atsitiktine tvarka skiria nemokamų kelionių bilietų, skatindami gyventojus dažniau naudotis viešuoju transportu. Televizija „Bravo“ savo žiūrovams taip pat skiria specialių prizų, už tai, kad jie savo išmaniaisiais telefonais atsižymi tam tikrose televizijos nurodytose vietose ir t.t.

Lietuvoje specialūs įmonių pasiūlymai „Foursquare“ žaidėjams - menkas reiškinys. Šiek tiek panašu į visų norą pabandyti ir, kol pabandymas vyksta, tol ir dėmesys jam skiriamas. Vėliau, negavus aiškiai apčiuopiamos naudos, dažniausiai nusiviliama ir „taškas“ paliekamas entuziastams tiesiog gerinti asmeninę statistiką. Iš Lietuvos įmonių, vykdžiusių ar tebevykdančių akcijas „Foursquare“ žaidėjams, galima paminėti „Premaman“ , „Coffee Inn“, „Cozy“, „Džem'pub“ Kaune. Visa kita panašu tiesiog į žvalgybą ar marketingistų treniruotės.

Ar iš tikrųjų „Foursquare“ socialinis tinklas gali pakeisti įmonių reklamos komunikaciją, ar tėra tik nišinė reklamos sritis?

Greičiausiai tai nišinė sritis. Tačiau ir tinkalapis „Facebook“ taip pat buvo nišinė sritis, kol nesusirinko beveik 600 mln. vartotojų. Smulkesni socialiniai tinklai gali prisidėti prie įdomesnių rinkodaros sprendimų paieškos. Žmonės naudosis tais tinklais, kur bus didesnis informacijos kiekis bei patogus ir paprastas veikimo mechanizmas. Manau, reiktų nelaukti, kol vienas tinklas pakeis kitą, o juos patiems apjungti savo verslo žinomumui skatinti, ilgalaikiam bendravimui su klientais užmegzti. Kad tai verslas panaudotų tinkamai, reikia investuoti laiką į žinias, o žinias į veiklą.

Kada Lietuvoje galėtų išplisti šis socialinis tinklas? Kokios jo pritaikymo perspektyvos?

Išplitimas greičiausiai susijęs su išmaniųjų telefonų panaudojimu. Tačiau didėjant įrenginių kiekiui, nebūtinai augs ir „Foursquare“ populiarumas, nes atsiranda įvairios alternatyvos. Geolokacijos pagrindu veikiantys socialiniai tinklai gali dar labiau diferencijuotis. Antai naujas susidomėjimas Lietuvoje yra „foodspoting“. Socialinis tinklas skirtas dalintis informacija apie kavinėse/restoranuose patiekiamus patiekalus. Fotografuoji patiekalą, įkeli, kiti gali matyti, komentuoti, taip gauti rekomendacijas iš draugų ir pan. Kadangi projektas gana naujas, sunku pasakyti dėl jo panaudojimo masto.