Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje nuo rudens kompiuterinio raštingumo mokosi didelis būrys mūsų rajono senjorų. Kursai tokie populiarūs, kad eilė į priekį jau surašyta net keliems mėnesiams.

„Instagram“ yra vienas populiariausių nuotraukų ir video dalinimosi platformų internetinėje erdvėje. Kaip „Facebook“ ir „Twitter“ „Instagram“ yra labai mėgstamas socialinis tinklas, kuriame bendrauja milijonai pasaulio gyventojų.

„Jeigu iš Jūsų vagia, esate kažko vertas“, — sako profesionalūs fotografai. Tačiau retas asmuo, radęs savo kūrinį, klaidžiojantį internete be jo žinios, apsidžiaugia. Neretai kūrėjų pretenzijų nesuvokia ir nuotrauką išplatinę asmenys. Tuo tarpu teisininkai įspėja – kiekvienas kadro platinimas be autoriaus žinios ar leidimo, pasisavinusiam gresia pinigine bauda.

Programavimo įgūdžiai padės ne tik ateities karjeroje, bet ir išmokins spręsti problemas, logiškai mąstyti. Tiesa, programavimo pagrindų nebūtina mokytis sudėtingai – vaikai su jais gali susipažinti ir žaisdami mėgstamus žaidimus. Antrus metus Lietuvoje prie pasaulinės programavimo valandos (angl. „Hour of Code“) prisijungsianti „Microsoft“ siūlo tai daryti žaidžiant visame pasaulyje populiarų „Minecraft“ žaidimą ar virtualios tiesiogiai transliuojamos pamokos metu.

Sekmadienį Vilniuje vykstantis „Danske Bank Vilniaus maratonas“ yra ne tik bėgimo, bet ir technologijų šventė. Asmenines pergales tūkstančiai bėgikų galės skelbti iš Katedros aikštės naudodamiesi sparčiuoju „Teo Wi-Fi“ internetu, o tiesioginę transliaciją per lrt.lt užtikrins „Teo“ ir „Omnitel“ ryšys.

Dvi Lietuvos mokytojos su kitais 300 mokytojų iš viso pasaulio buvo pakviestos dalyvauti kasmetiniame „Microsoft“ mokytojų novatorių forume, kuris šiais metais vyko „Microsoft“ centrinėje būstinėje Redmonde (JAV).

Pasauliniame tris dienas trukusiame forume susirinkę mokytojai, studentai ir švietimo specialistai iš viso pasaulio susipažino su kolegų darbais ir patys vertino vieni kitų pasiekimus rengiant jaunimą gyvenimui 21 amžiuje. Susirinkę 300 novatoriškiausių pasaulio pedagogų pasinaudojo unikalia galimybe kartu kurti ir čia pat su visais pasidalinti savo patirtimi kaip mokymo procese integruoti technologiją ir pedagogiką.

Prieš gerą dešimtmetį rinkodaros specialistams į rankas pateko aukso puodas – pirmuosius socialinius tinklus užplūdo asmenine informacija trokštantys pasidalyti žmonės. Nemokamas informacijos srautas be didelio vargo leido susirinkti naudingą informaciją apie žmonių veiklą, pomėgius ir įpročius, bet kartu su juo atkeliavo ir socialinių tinklų varytotojų išsakoma patirtis apie įvairius prekių ženklus. Persipynus vartotojo ir gamintojo siunčiamai bei gaunamai informacijai, kyla klausimas – kas šiandien atsakingas už paklausos sukūrimą ir tai, kad ji šiandien yra būtent tokia?

„Informacijos perteklius – mūsų evoliucijos dalis, todėl nereikia gręžiotis atgal. Vienintelė šiuo metu aktuali problema – visą gaunamą informaciją efektyviai filtruoti ir atsirinkti tik tai, kas aktualu ir naudinga. Šiuolaikinių technologijų privalumas – su didžiuliais informacijos srautais pasiūlomi ir įrankiai tai informacijai apdoroti“, – komentuoja žiniasklaidos agentūros „Mindshare“ verslo planavimo vadovas Baltijos šalims Aivars Šmits. Anot jo, informacijos perteklius barjeru tapti gali tik tuo atveju, jeigu informacija nebus tinkamai išanalizuota.

Lietuvos visuomenė jau turi drąsos keisti vyraujančius socialinius stereotipus, kalbėti apie tai viešai, bet jei tie patys stereotipai griaunami pasitelkus tiesioginę reklamą, jos kūrėjai sulaukia padidinto kontroliuojančių institucijų dėmesio, dažnai pasibaigiančio teismuose. Specialistų teigimu, tokio nesusikalbėjimo būtų galima išvengti ir jei reklamą reglamentuojančiuose teisiniuose dokumentuose būtų aiškiau formuluojamos sąvokos. Pavyzdžiui, Lygių galimybių įstatyme nurodyta, kad reklamoje draudžiama išreikšti pažeminimą, paniekinimą, bet neapibrėžiama, kas konkrečiai yra pažeminimas ir paniekinimas. Dėl tokių neaiškumų, kai sąvokas galima įvairiai interpretuoti, kyla konfliktai, o žiniasklaidoje ar prekių ženklų reklamose matomas stereotipų bei diskriminacijos atvaizdavimas sunkiai įvertinamas teisiškai.

„Kova su diskriminacija – mentaliteto keitimo klausimas. O tai labai ilgas ir komplikuotas procesas. Tačiau prekių ženklų komunikaciją kuriančios įmonės turi atsižvelgti ne tik į pokyčius rinkoje, bet ir žmonių sąmonėje“, – sako kitą savaitę vyksiančios konferencijos „LiMA Day Vilnius‘2014“ pranešėjas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.